- durpėta
- durpė́tas, durpė́ta bdv. Durpė́ti krantai̇̃.
.
.
durpėtas — durpėtas, a adj. (1) DŽ, Rdm, dùrpėtas (1) 1. su durpių priemaiša: Klumpės smigo į rudą durpėtą žemę iki riešų rš. Medžiai grimzta durpėton košėn Vr. 2. durpių trupinių prisivėlęs: Pareina purvini, durpėti iš darbo Rk. Dùrpėtas maišas Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
tvalkė — sf. telkšantis vanduo, bala: Klangių ir Žibintų kaimai niekad drėgmės stygiu nesiskundė: aplink tvalkės, žemė nenusausinta, durpėta P.Cvir … Dictionary of the Lithuanian Language